2017 m. birželio 21 d., trečiadienis

Rekurencijos grafikai (matricos) arba 2016 spalio - 2017 gegužės apžvalga

Per minimą laikotarpį kartais atsirasdavo priežasčių, daugiau ar mažiau, ko įdomesnio paskaityt ar pasimokyt. Kartais atvirkščiai.

Vienas iš tų dalykų, universitete, kuriame dar leista pratęsti studijas, nagrinėtas ir paviršutiniškai pažintas dalykas buvo rekurencijos (panašumų) grafikai (angl. recurrence plot, RP, wiki, [1]).

Pačiam sau teko pasirašyti minimalaus paprastumo programų, kurios iš duomenų sudaro RP (CRP, JRP), vėliau atlikti su jom (o tai yra {1, 0} matricos) nesudėtingus veiksmus.

Tiek rudenį, tiek pavasarį, dar tekdavo laisvalaikiu sudalyvauti Codeforces ir opencup.ru turnyrėliuose, labai tradiciškai. Be ypatingų rezultatų.

***

Plačiau apie rekurencijos grafiką

Tai juodų-baltų taškų matricą gaunama, lyginant vieną laiko eilutę su kita (jei su savimi pačia, tai matrica vadinama autorekurencijos m.). Teko susidurt tik su diskrečiom laiko (arba gylių) eilutėm. Lyginant dvi eilutes, kuriose duomenys: 1...N ir 1...M, gaunama NxM matrica. Autorekurencijos atveju - kvadratinė - NxN.
Šioje matricoje jos elementas A[i][j] įgis binarinę reikšmę: 1 arba 0, kitaip - juodą arba baltą spalvą. Kurią iš reikšmių įgaus, priklauso nuo pasirinkto skirtumo slenksčio (ϵ, epsilon) - reikšmės, per kurią gali skirtis vienos eilutės [i] reikšmė nuo kitos eilutės [j] reikšmės. Aritmetinis reikšmių skirtumas - paprasčiausias pavyzdys. Tačiau gali būti ir sudėtingesni reikšmių palyginimo variantai.

Autorekurencijos matrica, visai logiška, kad turės vienetais užpildytą įstrižainę  - tapatumo įstržainę (angl. line of identity, LOI).

Pavyzdžiui, žemiau pateikta kaip atrodo autorekurencijos matrica, gauta lyginant funkciją f(x) = |sin(x)| intervale [0; 6π]. Juodi taškai - didesnio panašumo reikšmės (remiantis paprastu euklidiniu atstumu). Grafikas sudarytas ne pasirenkant slenkstinį epsilon, o užsakius programos, kad sugeneruotų 30% labiausiai rekuruojančių taškų.

Žiūrint į RP, patyrusia akim galima nustatyt kai kurias savybes, kurias turi reikšmių eilutė; labiausiai - ar reikšmės cikliškai atsikartoja, ar užsistovi, ar yra chaotinės vs stochastinės.
Be savybių nužvelgimo akimis, galima kurti ir naudoti įvairias skaitines statistikas.

2016 m. spalio 12 d., trečiadienis

2016 liepa-spalis

* Bendrai
* Uždavinukai Codeforces ir pnš.
* Savo užduotys

BENDRAI

Šiuo laikotarpiu mažai programavau, dar mažiau - gilinausi ar skaičiau literatūros/tutorialų. Dalyvavau Codeforces platformos renginiuose. Rudens pradžioj poroj OpenCup'o kontestų. Tebesprendžiu viską Perl kalba. Rezultatai vidutiniški, nesama lygio pakylėjimo. Netgi pablogėjimas lyginant šių metų su praeitų metų Codeforces reitingu. Vieną dieną ėmiau ir suprogramavau "žodžių kryžiuoklį" - skirtą kryžiažodžiams sudaryt.

UŽDAVINUKAI

Codeforces patikdavo eilutiniai uždaviniai. Ir patiko vienas dvimačio masyvo uždavinys: Stačiakampėje matricoje (iki 50x50) taškai tai - vanduo, grotelės - žemyno dalis. Reikia užpilti tiek ežerų, kad liktų tik K, ir sunaudoti kuo mažiau žemių.
Sprendžiau nuoseklia paieška ir bfs'u. Nuoseklia paieška randu tašką (vandens telkinio dalį), ir sukuriu masyvą šiam vandens telkiniui, į masyvą push'inu keturių gretimų langelių koordinates. Ir tęsiu su šio masyvo elementais tą patį. Jeigu koordinatė išeina iš stačiakampio ribų - reiškia susiliejimą su vandenynu = ne ežeras. Vėl nuoseklia paieška ieškau taško. Visus surastus ežerus surikiuoju pagal plotą, ir užpilu mažiausius.

Rinktinės reguliariosios išraiškos iš įvairių Codeforces uždavinių:

Uždavinyje, kur visus masyvo elementus 
reikėjo suporuot į vienodas sumas:
0 while s/\b(\d+)((?: \d+)*) ((??{ $each - $1 }))\b/ (push @pairs, "$1 $3"), $2 /e;


Uždavinys - ar tai veidrodinis palindromas? (sprendimas rekursinis):
$F = 1;
$F &&= f( <> );

print ! $F ? "NIE" : "TAK";

sub f {
 my ($A) = shift;
 $A =~ s/\B.*\B// &&$&&& ( $F &&= f($&) );
 $F &&= 
 $A =~ /bd|db|pq|qp|^([ovwxAHIMOT-Y])\1?$/;
 }
 

Uždavinys apie masyvo kairiųjų elementų naikinimą, priklausomai nuo c:
s/.*(\b\d+) (\d+\b)(??{ $2 - $1 <= $c })//;
(nepraėjo: TLE#55; o su non-greedy '.*?' - 
gavosi Perl bug'as (Can't COERCE unknown...), 
pranešiau, bet yra žinomas)


Uždavinys - vietoje klaustukų įrašyti raides taip (jei įmanoma), 
kad eilutėje būtų 26-ių raidžių nuoseklus substringas, 
turintis savyje visas abėcėlės raides.
$c = $_ = <>;
 
while( /(?=(.{26}))/g ){
 next if ($L = $1) =~ /(\w).*\1/;
 $L =~ s/\?/$_/ for grep $L !~ /$_/, 'A'..'Z';
 
 substr $c, pos, 26, $L;
 $c =~ y/?/X/;
 
 $f = 1;
 last;
 }
 
print $f ? $c : -1
 
Uždavinys. Ar tų pačių metų iš eilės einančių dviejų mėnesių 
pirmosios dienos gali būti duotomis dvejomis 
savaitės dienomis (nekeliamuosiuose metuose)?
 
($f, $s) = map s/..\K.*//sr, <>;

print qw(NO YES)[ ("motuwethfrsasu" x 2) =~ /$f((..){2,3})?(?<=$s)/ && 1 ] 



OpenCup'e GP_of_SPb patiko uždavinys apie laikmatį. Yra juosta, sujungta ratu, ant kurios kas 12 langelių nupaišytos padalos. Viso 12 x 60 = 720 padalų = 60 minučių. Ties kas penkta padala yra nupaišytas minučių skaičius: ..., 5, 0, 55, 50, ..., 10, 5, 0, 55, ... . Stebėtojas gauna tik laikmačio langelio vaizdą, kuris yra 60 x 12 matmenų (tik užapvalinti kampai užtemdyti). Tikslus laikas yra ties langelio viduriu. Iš langelio vaizdo reikia pasakyti tikslų laiką (laikmačio tikslumu, t.y. 5 sek).

Pvz. įėjimo duomenys:

-------X..........XX..........XX..........XX.........-------
----..XX..........XX..........XX..........XX..........XX----
-..........................................................-
X..................................................XXXXXXX..
XX.................................................XX.......
XX.................................................XXXXXX...
XX......................................................XX..
XX......................................................XX..
XX.................................................XX...XX..
-...................................................XXXXX..-
----....................................................----
-------..............................................-------


(paveikslėlyje matosi 10-uko fragmentas ir pilnas penketukas)
Atsakymas: 07:05 (t.y. 7 min, 5 s)

Programos pagrindinis fragmentas:

#!/usr/bin/perl

use warnings;
use strict;

my $i;
my @A;
while(<DATA>){
    chomp;
    /\d/ ? $i = $& : push @{ $A[$i] }, $_;
}

chomp( @_ = <> );

my $regex = join ".{721}", map { s/\./\\./gr =~ y/-/./r } @_[0..9];

my @L;
push @L, ('.' x 5 . ( 'X' x 2 . '.' x 10 ) x 64 . 'X' x 2 . '.' x 5) x 2;
push @L, '.' x length $L[0];

for my $i ( 'a26', 0, 'a48', (map { (split //, $_ * 5), 'a44' } reverse 2 .. 11), 'a4', 5, 'a52', 0, 'a26' ){
    for my $j (0 .. 6){
        $L[$j + 3] .= $i =~ /a(\d+)/ ? '.' x $1 : $A[$i][$j]
    }
}

my $L = join "\n", @L;

$L =~ s/$regex.*//s or print "NOOOOO!\n";

my $sec5 = (720 - length $L) % 720;

printf "%02d:%02d\n", (int $sec5 / 12), 5 * ($sec5 % 12);


__DATA__
0
.XXXXX..
XX..XXX.
XX.XXXX.
XXXX.XX.
XXX..XX.
XXX..XX.
.XXXXX..
........

<...>

(http://ideone.com/4MDCaC


SAVO UŽDUOTYS

Sudariau žodžių kryžiuoklį. Jis veikia lėtai, nes atlieką daug perrinkimo. Veikimo laikas berods didėja ^2.5, didėjant kryžiuojamų žodžių skaičiui.
Normaliai veikia su iki ~20 žodžių.
Įsimena žodžius. Tada ilgiausią deda horizontaliai. Vėliau perrenka visus kitus žodžius, bandydamas sukryžiuoti, gaunant kuo daugiau susikirtimų, ir kuo mažesnį naują kryžiažodžio plotą (apimantįjį stačiakampį).

Pvz. išvestis:

          V                                  V                                                               
          *                   V              *                                                 V             
H    *    *    *    *    *    *    *    *    *                             V                   *             
          *                   *              *         H    *    *    *    *    *    *    *    *    *        
          *    H    *    *    *    *    *    *    *    *    *    *    *    *    *              *             
          *                   *              *    H    *    *    *    *    *    *              *             
          *         H    *    *    *    *    *    *    *    *    *    *    *    *              *             
                                             *    H    *    *    *    *    *    *    *         *             
                                             *                             *                   *             
                                   H    *    *    *    *    *    *    *    *                   *             
               H    *    *    *    *    *    *                                                               

                                                                                                   
[lietuvos upė]
[saugos prietaisas]
[gėlė]
[riešutas]
[spalva]
[naminis žinduolis]
[mėnuo]
[rusijos miestas]
[transporto priemonė]
[savaitės diena]
[vasaros šventė]
[medis]
[plėšri žuvis]


2016 m. birželio 21 d., antradienis

2015/2016 m.m. ir veiklos apžvalga

Universitete mokiausi abudu semestrus. Programavau pagrinde Perl'u. Pirmąjį - turėjau keletą dalykų, kuriuos reikėdavo daug programuoti. Antrąjį - praktikavausi projekte.
Tarp kitko paspręsdavau Codeforces ir OpenCup kontestus.

Be to nuo praeitos iki šios vasaros pagrinde sėdžiu namuose ant Linux'ų. Įsirašęs Linux Mintus. Lievi, bet kažkaip pakenčiu.

Pirmąjį semestrą teko pasipraktikuoti su Perl'u redaguotis/tvarkytis duomenis. Dar teko programuoti įvairius algoritmus. Intergravimas, Bezier kreivės - šitus rašiau C kalba.
Viename iš dalykų, reikėjo programas rašyti kruopščiai skaitomas ir kruopščiai išvedančias išvestį. Taigi, teko išsiugdyti daugiau disciplinos skaitomume. Dalyko metu parašiau: labirinto perėjimą į plotį ir į gylį, Hanojaus bokštą rekursyviai ir iteratyviai, viena kitos nepuolančių šachmatų valdovių uždavinį, BC ir FC (backward ir forward chaining'us). Tarp kitko sau pasirašiau ir Sudoku žaidimo sprendiklį. Taigi semestro metu, nemažai draugystės su "backtracking'u". Apskritai, rekursija, backtraking'as ir chaining'ai - labai įdomios loginės temos.

Vieno dalyko metu teko atlikti grupinį darbą - projektuoti sistemą, bet jos neprogramuoti. Turėjo gautis visoks tekstas ir lentelės bei schemos, o kadangi dirbdavome ne vien susirinkę biblėj, bet ir iš namų, tai draugai pamokė naudotis GitHub'u ir naudojomės juo.
Kai susipažinau, praėjau jį naudoti ir visiems kitiems dalykams, kaip versijavimo sistemą. Netgi savo spręstus uždavinius iš CodeEval sistemos, persikėliau į GitHub'ą.

Pavasarį, kažką veikiau projekte. Turėjau gan įdomią temą: reikėjo skenuotuose tekstuose išskirti pastraipų, paveikslėlių, ir kitų loginių atskirų blokų, koordinates. Pavyko parašyti programą, kuri užlieja tarpus tarp gretimų pikselių, jeigu jis neviršija N. Apdoroja po eilutę. Taigi, norint užlieti ir horizontaliai ir vertikaliai, tekdavo paversti paveikslėlį ant šono.
Tam reikalui pasimokiau Netpbm paketo programų.
Vėliau užlietus blokus reikėdavo surasti. Taigi paeilučiui eidavau iš viršaus žemyn ir prijungdavau besiliečiančias pikselių eilutes prie jau esančių (kaip prie blokų), kartais apsijungiant fragmentams į vieną, arba susikuriant naujam.
Dar aprašiau opciją - apjungti tokius fragmentus, jeigu juos apimantieji minimalieji stačiakampiai persikloja.

Tiek Codeforces, tiek OpenCup'e pastaraisisi metais sunkiau gaudavosi spręsti.

Apskritai programuoti pasidarė sunku, blogesnis įsiminimas, dažnas nuovargis, ir kitos mintys. Dėl ko apatijos ir pnš. įtakoje krenta imlumas, galimybės. Univere prisidirbau skolų. Tačiau patenkintas, kad kažkiek visgi programuoju, ir kažkiek pavyksta.

2015 m. rugpjūčio 23 d., sekmadienis

2015 vasaros apžvalga

1. Skaitiniai
2. uždavinukai Codeforces, Codeeval
3. Gramatikos "konvertavimas" į regex

Liepos pradžioje teko toliau pasiskaitinėti ko nors apie Perl'ą, ir tai buvo keli skyriai iš knygos: "Perl Best Practices" (Damian Conway), koks vienas skyrius iš "Intermediate Perl", ir pradžia knygos "Higher Order Perl" (M.J.Dominus).

"Perl Best Practices" knygos pradžioje rašo apie kodo parašymo stilių jo skaitomumą. Vėliau apžvelgia įvairias užduotis, su kuriomis susiduriama, ir pasiūlo jiems sprendimą ir parekomenduoja modulių, kuriuos geriausia naudoti. Tad knygos pirmoji pusė - patiko.

Patiko "Higher Order Perl" pradžia. Joje siūlomi standartinių uždavinių sprendimas naudojant rekursiją. O taip pat palaipsniui rekomenduojama išabsrahuoti programą, t.y. padaryti jį kuo labiau "generic".

Taip pat atradau asmeninį M.J.Dominus puslapį, ir iš ten tokį pdf'ą su skaidrėmis apie reguliariųjų išraiškų veikimą. Labai geras pdf'as, gerai aiškinantis veikimo mechanizmą ir backtrackingą. Rekomenduoju.

Neseniai viena programa, kurioje naudojau regex, nustojo teisingai veikti, paleidus ją ant naujesnės Perl versijos (5.20, vietoj 5.18). Paklausinėjus Perl'o išminčių forume, jie išsiaiškino, kad tai bug'as. Jį įkėlė į bugų lentyną. Bug'as tame, kad atsirado klaidingas warningo pranešimas ir pradėjo teisingai nebeveikti konstrukcija "{n}+", kitaip tariant - kvantifikatorius su pliusiuku ( pliusiukas reiškia, kad kvanfitikatorius tampa "possessive", t.y. nebebacktrackinantis). Naujesnėje versijoje, matyt, klaidingai buvo nuspręsta, kad toks užrašas neturi prasmės, kada "n" yra konkretus skaičius. Tačiau iš tiesų jis prasmę turi, pvz. tada, kada kvantifikuojamas dalykas pats turi intervalinį kvantifikatorių, pvz. "(a+){n}+".


2. Prisiregistravau į Codeeval puslapį (parekomendavo draugas), tenai radau tris kategorijas uždavinukų: lengvi, vidutiniai, sunkesni. Pasprendžiau lengvesniųjų. Kiekvienam užtrukdamas 6-30 minucių, išsprendžiau 60. Kelių lengvų neišsprendžiau. Daugumą stengiausi spręsti "funkciškais makaronais", t.y. naudojant map, split, join, grep, eval...

Pvz. uždavinuko 'working experience' sprendimas:

(screenshot'as ideones, nes nano ir gedit pasimeta sintaksės spalvinime)

Codeforces rengiamuose kontestuose nelabai sekėsi. Kai kuriuos uždavinius netgi buvau neteisingai išsprendęs. Didesnė dalis tokių klaidų įvyko dėl to, kad iki galo neįsiskaitydavau į sąlygas, ir implementuodavau ne viską, ko prašydavo. Dėl to būdavo sunku patikėti, kai pamatydavau, kad sprendimas "krito". Kitų dalyvių programas irgi nesisekė laužti. Arba nesugalvodavau surasti silpnųjų vietų, arba pradėdavau spręsti ne tą uždavinį, kuriame dauguma klysta, ir kiti kambario "hakeriai" sumedžiodavo klaidingus sprendimus. Visus uždavinius sprendžiu Perlu. Na, bet stengiuosi "elegantiškiau", jeigu tik išeina.

3. Visai neseniai teko skaityti failą, kuriame buvo aprašyta gramatika EBNF forma. Galiausiai šia gramatika buvo aprašytas tam tikros struktūros pranešimas. T.y. turint pranešimą, galima patikrinti, ar jis gramatiškai teisingas (atitinka konkrečią gramatiką). Atsirado mintis, kad galima patikrinti, ar pranešimas atitinka gramatiką, sukonstravus reguliariąją išraišką. Ilgesnį laiką pažiūrėjus į gramatiką, kuri sudaryta iš >15 taisyklių (vienos pvz.: zodis = raide, {raide | pabraukimas}), atėjo dar kita mintis: pamėginti parašyti programą (parserį?), kuri skaitytų gramatikos failą, ir iš jo dalių surinktų reguliariąją išraišką. Tuomet pasikeitus gramatikai ir praleidus šią programą, reguliari išraiška atsinaujintų programiškai, o ne rankomis.

Ant šios užduoties pakibau kelias dienas. Ir susidūriau su tokia vieta, kaip kad sakinys (taisyklė): kabute = '"' | "'". Ir supratau, kad negaliu  pamodifikavęs šią taisyklę, perduoti jos kintamajame į kažkur, kur ji būtų interpoliuojama, nes jeigu stringo, į kurį interpoliuoju taisyklę, delimiteriai yra viena iš kabučių rūšis, tai įvyks sintaksės klaida. O jeigu naudosiu kitokius Perlo delimiterius su operatoriais q ar qq, tai susidursiu su bėda, apdorodamas kitas taisykles, kuriose aprašyti simboliai, tapatūs šiems delimiteriams.

Dar ilgą laiką negalėjau išspręsti vieno warningo ir loginės klaidos, tai - naudojant \Q...\E metacharacter escape sequence, jie nesiinterpoliavo, kaip tikėjausi. O interpoliavosi tiesiog kaip didžiosios raidės. Kada atsisakiau \Q...\E ir pakeičiau į quotemeta, situacija pagerėjo, ir generuojamas regex'as pasidarė gerokai trumpesnis.

Iš tiesų gavosi "žaidybinis" reguliariosios išraiškos generavimas, kur ji generuojama atsižvelgiant į šios gramatikos taisyklių rinkinį, o ne į bet kokią EBNF gramatiką apskritai. Ir dar "žaidybinė" ji todėl, kad iš gramatikos failo, konstruojant regex'ą, išmetami pradžioje komentarai, po to įterpiamos atominės grupės su kvantifikatoriais vietoje EBNF konstrukcijų ( [], {} ), tik po to escapinami metacharacter'iai, ir tik galiausiai apdorojamos specialios išraiškos ? ... ? . O visa, tai, ką išvardinau, neatitinka operatorių veikimo (ir parsinimo) eiliškumo pagal EBNF taisykles. Taigi, programa, kuri generuoja reguliariąją išraišką galbūt ir atitiks aprašytąją gramatiką, tačiau kažkiek gramatiką pakeitus, jau ir nebeatitiks. T.y. programa yra pritempta.
Priedo uždėjau apsiribojimus:
* kad programa apdoroja tik tokią gramatiką, kurioje tarp kabučių yra įrašyti tik po 1 simbolį.
* kad gramatikoje kiekviena taisyklė gali būti aprašyta tik po jos sekančiomis taisyklėmis.

Struktūra tokia:
ebnf - [Skaito gramatikos failą ir ją "parsina", rezultatas į -> generated];
generated - [Gramatikos taisyklės regex kalba, Perl kodu; +generuoja out-re regex'ą];
out-re - [Sugeneruota (su interpoliacija) regex, atitinkanti dominančią taisyklę (konkrečiai - pranešimo taisyklę)];
test - [Perskaito out-re regex'ą ir skaitydama testinius failus (su pranešimais), atsako, ar jie atitinka gramatiką]

Pvz. ebnf:
1) iškerpa gramatiką
2) iškerpa komentarus (aišku gautųsi bugas, jeigu komentaras tarp kabučių, o visgi kabutės yra auktesnio eiliškumo)
 $input =~ s/ \(\* .*? \*\) //gxms;
3) suskaldo į atskirus sakinius-taisykles (skelia per kabliataškį, kuris nėra tarp kabučių)
 my @rules = reverse split /; (?!['"])/x, $input;
4) taisyklėse įkeliami '$' prieš kiekvieną žodį (\w+), šalia kurio nėra skliaustelio, nėra jis \p{} išraišks dalis, ar escapintas metachar'as.
 s/(?<!['"]) (?<!\\) (?<!\\p{) (\b\w+\b) (?!['"])/'$'.$1/xegms;
5, 6) [] ir {}, kurie gali būti nestinti, O(N**2) lėtumu keičiami į atitinkamus kvantifikatorius su possesyvumu, kadangi EBNF nebacktrakina.
 1 while s/ (?<!['"]) \[ (?!\^) ( [^\[\]]* ) \] (?!['"]) /"(?:" . $1 . ")?+"/xegms;
7, 8) escapinami skyrybos ženklai nuo specialaus veikimo
 s/'([^'])'/quotemeta "$1"/xegms;
9) ...dar kreivas žaidimas su klaustukais ? ... ?, ir dar kart "quotemeta" ant dešiniosios  regex'o pusės, ir taisyklę paverčiant į sakinį pavidalu: "my \$1 = {čia quotemet'intas regex'as tik be escap'intų dolerių ir atominėje grupėje};"

2015 m. gegužės 2 d., šeštadienis

2015 balandis

1. LaTeX
2. uždavinukai Codeforces, OpenCup, kt.
3. Codeforces 7 dienų užduotis: plagijatai.


1. Pastarąjį mėnesį retsykiais paskaitau apie LaTeX'ą, jo elementariuosius pagrindus. Reikėtų jo pagalba susivesti praktikoje rašomą tekstą ir programų kodų iškarpas bei MySQL užklausas į gražų pdf'ą. Tam, matyt, teks panaudoti listings packetą. Neseniai tik pasimėginau rašyti elementaria formules ir matematinius ženklus (patiko ši sunaršyta praktikavimosi svetainė - http://www.codecogs.com/latex/eqneditor.php ). Bet sunkiai įauga tas LaTeX pažinimas.

2. Codeforces platformoje paskutinįsyk sudalyvavau balandžio paskutinę dieną, tačiau tik valandą laiko iš dviejų. Sudalyvavimas buvo nesėkmingas. Nes nutraukiau savo hackinimų seriją - paskutiniai bent 5 raundai buvo tokie, kad hackinimo taškų surinkdavau teigiamą kiekį. Apmaudu tai, kad antrojoje užduotyje nesugalvojau testo, kuriam neatspari netgi mano programa. O su šiuo testu būtų kritusios >3/4 kambario programų.
OpenCup'e pastaruoju metu sėkėsi kiek prasčiau negu vidutiniškai. Kartais, nedalyvavęs realiu laiku, pažiūrėdavau užduotis po turnyro. Turnyro pavasario semestras pasibaigė.
Retsykiais užeinu į anarchy golfą, arba Project Euler. Užvakar ir vakar žiūrėjau užduočių sprendimo meistro Mimino dalį youtube web-transliacijos, kaip jis doroja Project Euler uždavinukus.
Neseniai teko pasiskaityti C++ macros'ų pagrindų. Tai šiandien pamėginau pasirašyt kelias programėlias su macros'ais.

3. Prieš porą savaičių Codeforces paskelbė 7 dienų trukmės užduotį, kurios esmė yra tokia: duoti N folderių, turinčių savyje kiekvienas iki 100 failų, kuriuose yra varžybų dalyvių užduočių sprendimai ir plagijatai, tada reikia parašyti programą, kuri tuos plagijatus suranda, ir išvesti sugrupuotą jų sąrašą. 90% failų - .cpp, likę: .py, .java, .pas, .cs, .c ir kt.
Ties šia užduotim praleidau daug laiko, nes patiko. Pasibaigus užduočiai, surinkau neitin daug taškų. Ją sprendžiau Perl'u. Pirmiausia tai teko pirmą kart pasinaudoti elementariom funkcijom glob ir chdir , tam kad lokaliai nusikeltus failus programa apeitų per visas direktorijas. Norėdamas sulyginti failus (o lyginau poromis), pasirašiau subrutiną, kuri per berods O(max(length(n),length(m))) atsako, ar trumpesnysis failas yra ilgesniojo substring'as (nebūtinai jungusis). Ši subrutina kažkiek plagijatų surasdavo. Dar apsirašiau įvairių kalbų komentarų tryniklius: tiek eilutinių komentarų, tiek blokinių. Ir šiukšlių tryniklius (pvz. dviejų+ iš eilės kabliataškių vertimą į vieną). Tada galvojau, kaip kuo labiau suvienodinti kodus pagal prasmę: 1) subrutina, keičianti eksponentinę skaičiaus išraišką į įprastą, 2) jei pliusas stovi tarp lygybės ženklo ir skaičiaus, tada jį ištrina, 3) parašiau ale konstantų preprocesorių C++ kalbai: programa skaito [#define žodis kita] ir kode keičia visus aptiktus [žodis] į [kita], 4) vėliau parašiau ir "typedef"ui ale preprocesorių, 5) patiko aprašyti subrutiną, kuris Pythono sintaksę (iš off-side rule) konvertuoja į figūrinių skliaustelių ir kabliataškių sintaksę, 6) pasirašiau reguliariųjų išraiškų a) viena trina tarpo simbolius, b) antra keičia visus žodžius išskyrus skaičius į vieną raidę arba į nieką.
Suvienodinus šiais įrankiais kodus, reikėdavo juos palyginti pagal panašumą. Tam apsirašiau dar įvairių subrutinų: 2) paskaičiuoja kiek kokių simbolių kode, ir lygina simbolių kiekių panašumą, 3) paskaičiuoja kiek kokių fragmentų kode yra (pvz. fragmentais sukapojama pagal žodžios ribos vietas (Perl'e - \b)), lygina jų skaitlinį panašumą, 3) sukapoja vieną kodą fragmentais, ir skaičiuoja kiek jų aptinkama antrame kode, 4) paima kelis pirmojo kodo fragmentėlius iš įvairių vietų, sujungia į regex'ą pavidalu [fragmentų masyvas].join'.*' , ir atlieka paiešką antrame kode, 5) eina per pirmą kodą, ima jo gabalėlį ir ieško ar toks gabaliukas yra antrame, ir jeigu suranda, tada pašalina abudu gabaliukus iš abiejų kodų, ir taip toliau, beto - mažinant gabalėlio plotį; jeigu galiausiai vienas iš kodų tampa gana trumpas, subrutina spėja, kad tai plagijatas.
Rimtesni dalyviai be preprocesingo, darė ir kodo parsinimą, ir ieškojo Levenšteino atstumo ir kt., kas pačiam yra (per) sudėtinga.
Įrašo apačioje keli kodo fragmentai:


























2015 m. balandžio 6 d., pirmadienis

Grafai (Dijkstra)

Šiandien atsiverčiau sąsiuvinį ir mėginau iš atminties prisiminti Dijkstra algoritmą. Pasipaišiau vieną jungųjį grafą su keliais ciklais, be pasikartojančių briaunų ir briaunų, jungiančių tą pačią viršūnę. Nuskaitomas grafas kaip eilučių iš trijų duomenų laukų rinkinys: [viršūnė], [viršūnė], [briaunos svoris (kaina)]. Pradžioj iki galo nesupratau, kaip turėtų elgtis algoritmas ir ėmiau rašyti kažką panašaus į paiešką į plotį (bfs). Vėliau pamačiau, kad, reikia pirmenybę skirti mažiausią kainą turinčiai viršūnei, kuri gali būti paėjusi nuo pradinės viršūnės tolėliau, tai tą ilgokai rašiausi.
Apskritai Dijkstros algoritmas yra algoritmas, kurio rezultatas tai yra pigiausi (nebūtinai trumpiausi) keliai tarp vienos pasirinktos grafo viršūnės ir visų kitų viršūnių. Jis pradeda veikti nuo pasirinktos viršūnės ir plečiasi briaunomis link kitų viršūnių ir jose saugo einamąjį minimalųjį svorį (kainą), o plėtimosi frontas - visada ties pigiausiai pasiekiama viršūne, kuri jau buvo aplankyta.
Galiausiai parašiau kažką panašaus į minimą algoritmą, tik algoritminis sudėtingumas atrodo nesutvarkytas iki galo, ir programa turėtų veikti lėtai prie didesnių duomenų. Pirmoj įvesties eilutėj - dvi viršūnės: iš kurios į kurią nueit. Išveda -1, jeigu pasiekti neįmanoma, o jei įmanoma - išveda maršrutą. Viršūnės pažymėtos numeriais, nors gali būti ir raidės/žodžiai.

use warnings;
use strict;

while(<DATA>){
    my ($n, $m) = (split);
    my %h = ();
    my $maxw = 1e7;
    for (<DATA>){
        my ($v, $d, $w) = split;
         $h{ $v }{neib} //= [];
         $h{ $d }{neib} //= [];
         $h{ $v }{ $d } = $w ;
         $h{ $d }{ $v } = $w ;
         $h{ $v }{weight} = $maxw;      
         $h{ $d }{weight} = $maxw;
        push @{ $h{ $v }{neib} }, $d;
        push @{ $h{ $d }{neib} }, $v;
    }

    $h{ $n }{weight} = 0;
    $h{ $n }{from} = -1;
    my @arr = ($n);

    while (@arr){
        my $min = $maxw;
        my $min_node;
            $min > $h{ $_ }{weight} and
            ($min = $h{ $_ }{weight}, $min_node = $_)
        for @arr;
        my $node = $min_node;
        @arr = grep $_ != $min_node, @arr;
        push @arr, grep $h{ $_ }{weight} == $maxw,
            @{ $h{ $node }{neib} };
        for my $neib ( @{ $h{ $node }{neib} } ){
            $neib == $h{ $node }{from} and next;
            if ($h{ $neib }{weight} >
                $h{ $node }{weight} + $h{ $neib }{ $node }
                )
            {
                $h{ $neib }{weight} =
                $h{ $node }{weight} + $h{ $neib }{ $node };
              
                $h{ $neib }{from} = $node;
            }
        }
    }
  
    my @ans = ($m);
    $h{ $m }{from} // (@ans = (-1));
    while ( $ans[0] != -1 and $h{ $m }{from} > -1 ){
        push @ans, $m = $h{ $m }{from};
    }
    @ans = reverse @ans;
    print "@ans";
}
__DATA__
11 2
1 2 88
4 1 10
4 3 10
5 4 10
1 7 45
8 7 10
9 8 15
10 8 10
8 11 50
9 4 5
11 7 10

2015 m. kovo 2 d., pirmadienis

2015 m. pradžios apžvalga

1. Mokslai
2. Pasimokymai
3. "Sportinis" programavimas

1. Nuo sausio mėn. turiu įdomų užsiėmimą moksluose - prisidėjimą prie duombazės kuravimo. Duombazėje yra įvairūs tekstiniai duomenų failai, turintys atitikti tam tikras formatavimo taisykles, stardartus, bei duomenys juose turi būti neprieštaringi. Mano užduotys gali būti įvairios: 1) papildyti failus trūkstama informacija iš kitur, 2) papildyti failus kuria nors informacija, apskaičiuojant ją, remiantis jau esama faile informacija, 3) taisyti gramatines, sintaksės klaidas, 4) nestandartiškai atvaizduotą duomenį pakeisti standartu, 5+) ir kt.; >>> Veiklą vykdau iš kompiuterio, kuriame suinstaliuoti Ubuntu. Unix terpėje tekdavo būti retai, dėl to sausio pradžioje reikėjo labai greitai apsimokyti paprasčiausių terminalo programų. Ir jau nutuokiu, bei dažnai naudoju šias: ls, la, cp, rm, mv, touch, echo, ln, mkdir, rmdir, cat, head, tail, history, date, xargs, sort, uniq, jobs, fg, fuser, du... Rečiau panaudoju, ir ne tiek nutuokiu: find, diff, comm, alias, kill, sponge. Labai dažnai naudoju failų skaityklę less, ji paprasta ir joje patogi paieška. >>> Be terminalo (tty) išmanymo, reikėjo išmanyti ir naudojimąsi MySql duomenų baze, nes įvairūs duomenys ir įrašai saugomi duomenų bazės laukuose, ir juos reikėdavo pasiekti. Todėl teko prisiminti ir patobulinti savo select užklausos mokėjimą. Dažniausiai tenka naudoti gramatikos žodžius ir funkcijas tokias: select, count, from, where, group, order, limit, like. Su like ieškau laukų pagal teksto fragmentą. Rečiau ir nesavarankiškai (su pagalba) tenka duomenis į DB ir įkelti. >>> Įvairiai tekstinei paieškai atlikti - failams ar eilutėms atrinkti - tenka naudoti grep, awk, o jei neišmanau, kaip pasinaudoti šiais paprastesniais įrankiais, imu labiau pažįstamą ir universalesnį įrankį - perl. Failams redaguoti įjungiu opciją perl -i (inplace). >>> Norėdamas paredaguoti iškart keliuose failuose tapačias paprastas klaidas, dažniausiai parašau regexp'ą, o jam paduodu per konvejerį (pipeline) atrinktų failų ar eilučių sąrašą. Pvz. būna tokio tipo konvejeris: [ kreipinys į DB ] | [ kelių į failus sukūrimas, pagal rastus failų identifikatorius ] | [ failų redagavimas ]. >>> Duombazės failai yra versionuojami. Versijų kontrolės sistema - Subversion (svn). Taip pat ir ja teko apsimokyt veikt. Anksčiau teko ją mokytis paskaitų metu, bet sunkiai suprasdavau ir nedaug ką mokėdavau. Dabar moku šiek tiek daugiau, pavyzdžiui, revert'int failą, peržiūrėti tik dalį paskutiniųjų log'ų. Dažniau naudoju ir svn diff. >>> Duombazei kuruoti yra parašyta kitų žmonių įrankių, įvairiomis kalbomis. Man kartais tenka skaityti tas programas, kurių didesnė dalis parašyta perl'u. Kadangi programos yra ilgos, tai skaityti užtrunka laiko, o dar blogiau - kada programoje naudojami moduliai - tada reikia dar aiškintis, ką daro būtnt jie. Programose naudojamos sudėtingesnės duomenų struktūros, t.y. duomenys kartais laikomi netgi kokiuose tai hashų hashų array hashuose, kol visą tokį susidedi į galvos tūrį, praeina laiko, sunku.

2. Pastaruoju metu mažai ko papildomai mokiausi, aiškinausi. Tačiau nuo labai senai reikėjo suprasti 1) sudėtingesnes duomenų struktūras, 2) kaip vaikščioti ir išgauti duomenis iš grafų, 3+) ir kt. Neseniai pradėjau savo programose retsykiais kurti tas sudėtingesnes duomenų struktūras, tikiuosi palaipsniui įprasiu. O pavaikščioti grafu pamėginau vakar - kovo 1-ąją. Nusipiešiau nedidelį medį, ir užsidaviau klausimu: kaip galiu jį visą pereiti, jeigu duotos jo viršūnes jungiančios briaunos? Ogi pabandžiau pasirinkęs bet kurią viršūnę, eiti nuo jos į šalis iki visų kaimyninių. Susidėdavau kaimyninių viršūnių sąrašą, ir tada iš visų jų paejėdavau irgi vienu žingsniu į priekį. Ir taip toliau. Gavosi, matyt, kažkas panašaus į taip vadinamą BFS (breadth-first search). Per vakarą pavyko padaryti du dalykus: 1. nupiešus ne medį, o grafą su ciklu, padaryti taip, kad mano paieška praneštų ar grafe yra ciklas, 2. pasirinkus dvi viršūnes, sužinoti koks jas jungia trumpiausias atstumas (intuityviai atrodo, kad veikia teisingai visais atvejais).
Tai va, liko dar daug ko pasimokyt ir pasiaiškint.

3. Pastarosiom savaitėm gan dažnai dalyvauju Opencup'e ir Codeforces. Lygis daugmaž stabilus, nei krenta, nei labai kyla. Įsimintina vakar diena: Opencup'e vieną iš užduočių pavyko išspręsti pirmam iš viso Div. 2. Tai, iš tiesų, buvo viena iš svajonių, tokių didelių, kaip kažkada Codeforces sistemoje buvo - ką nors nulaužti. Ta užduotis buvo "gana eilutinė". Tai gal davė man pranašumo, nes perl'o įrankiais greitai galiu jas apdoroti. Užskaitė ją man 47-ąją turnyrėlio minutę. Tačiau prieš tai dar buvo viena visiškai elementari (irgi eilutinė), kurią išsprendžiau per 4 min. (bet buvo pora aplenkusiųjų). Sudėtingesnioji užduotis vadinosi K. Barcode.

Sąlyga tokia: yra 5 eilučių pločio, tam tikro ilgio nuskaitytas barkodas. Jeigu nuskaitymo metu atpažinta balta spalva, tai pavaizduota Tašku, jeigu juoda - Iksu, o jeigu spalva neatpažinta - Klaustuku. Barkode dvi bet kurios spalvos iš eilės einančios vienodos spalvos juostelės reiškia vienetuką, o viena - nuliuką. Turint nuskaitymo duomenis, reikia parašyti gautus vienetukus ir nuliukus, arba išvesti -1, jeigu vienareikšmiškai nustatyti neįmanoma.

Sprendimas (gražiau perrašytas po konkursėlio) atrodo taip:

<DATA>;
map { chomp; $i = 0; $verticals[ $i ++ ] .= $_ for split // } <DATA>;

$line = join '', map {
    y/?//d;
    y///cs;
    /^.$/ ? $_ : q(?)   
    } @verticals;

    $_ = $line;
   
nO_Operation while 0
|| s/\.\?(?=\.)/.X/g
|| s/X\?(?=X)/X./g
|| s/\Q?XX\E/.XX/g
|| s/\QXX?\E/XX./g
|| s/\Q?..\E/X../g
|| s/\Q..?\E/..X/g
;

if (/[?]/){print -1}
else{
s/(.)\1/1/g,
s/[^1]/0/g,   
print
}

__DATA__
4
.X??
.??.
??.?
?X.?
.X?.


( Ideone su komentarais )

Pastaraisiais metais OpenCup antrojo diviziono dalyvių kiek apmažėję, tai dėl to, konkurencija mažesnė, ir būti vienos užduoties atžvilgiu pirmam gali pasisekti lengviau.

Codeforces svetainėje sekasi vidutiniškai, tačiau galėčiau išskirti, kad programuoti sekasi kiek sunkiau, o ieškoti klaidų varžovų koduose, jas aptikti, sukurti tinkamą testą ir nulaužti - sekasi kiek geriau, ir be to į tai daug pastangų įmetu. Neseniai vienų varžytuvių metu net 9 kambario dalyvių kodus nulaužiau. Tačiau buvo kartu ir gaila, nes jeigu būčiau išsprendęs lengvają B užduotį, dar ir ten galėčiau daug laužti (jei greit sugalvočiau kaip), nes krito virš 3/4 kambario programų ant sisteminių testų.

Išspręstoji buvo labai įdomi užduotis. Matematinė, eilutinė.

Sąlyga: yra duota skaitmenų eilutė, reikia sukurti didžiausią įmanomą skaičių, tokį, kad to skaičiaus skaitmenų ir duotos eilutės skaitmenų faktorialų sumos būtų lygios.

2015 m. vasario 9 d., pirmadienis

Funkcinis programavimas?

Kol kas tik palengva įsisavimu funkcinio programavimo sąvoką.
Kiek suprantu, tai programavimas 1) be priskyrimo operatorių, 2) su visokiom anoniminėm f-cijom, lambdom, 3) rekursijom?
Jei reikėtų iš tešlos padaryti didelio raganosio formos sausainį, turint pradžioje tešlos gumulą, tai funkciškai programuojant, tas tešlos gumulas visaip tampomas (visas, ar tik jo dalis), bet visada lieka monolitinis, o programuojant struktūriškai tas gumulas plėšomas, iš jo formuojamos būsimo raganosio dalys, kurios kažkada - suklijuojamos.
Į funkcinį programavimą man panašu: 
* užklausos duomenų bazei;
* komandinės eilutės konvejeriai;

Patinka Ruby kalboje kad galima duomenį (ar jų paketą) keisti paeiliui iš kairės į dešinę parašytomis funkcijomis, primena konvejerio struktūrą. Pvz. gets().chomp.scan().gsub().... Patogu tai, kad duomuo po funkcijos panaudojimo dažniausiai nekeičiamas (nebent yra galimybė po funkcijos vardo prirašyti šauktuką), ko nėra Perl'e. Perl'e yra naujas regex'ų modifikatorius "r" - kaip tik nedestruktyvus - patogus keitimams, nekuriant nereikalingų kintamųjų.

Šiandien kažkiek valandų praleidau Project Euler svetainėje, mėgindamas spręsti matematinius uždavinius, o atsakymus išgauti Perl'u. Tai kai kurie uždavinių sprendimo priėjimas atrodo tinkamas spręsti funkciškai. Pvz. 42-ą užduotį sprendžiau taip:

$a{ $i += $_ } //= 1 for 1 .. 50;
print eval join '+', map { 0 + exists $a{ eval join '+', map /\w/ && -64+ ord $&, split/\B/ } } split /,/, <>

Čia buvau pasidaręs reikšmių hash'ą. O tada, visus nuskaitytus duomenis apdoroju funkcijomis paeiliui, nekurdamas kintamųjų, ir apdorojęs išvedu atsakymą. Neapsieičiau čia be "eval" funkcijos.

Panašiai uždavinys 30:

print eval join '+', map { $_ * ($_ == eval join '+', map $_ ** 5 , split // ) } 1 .. 1e6

2015 m. sausio 14 d., trečiadienis

Perl. Su laiku prisijaukinama naujų įrankių.

Begyvenant, vis paskaitant dokumentacijas ir vadovėlius apie Perl'ą, tenka susipažint su naujomis funkcijomis ir galimybėmis, (<+ pasibandyt +>), po to pritaikyt, ir galiausiai - prisijaukint ir naudoti kai papuola proga.

Išsivardinsiu tų funkcijų ir jų pažinties etapų apytikslias pradžias.

Prieš tai paminėsiu, kad kai ką pradėjau naudoti praktiškai iškart, po pirmųjų pažinčių su Perlu:
while/for, if (retai unless), valdantieji (and or && ||), <>, print, tr///, s///ig, $1..., \s\d\w, ^.*$, cho(m)p, sort, rand, length, push, pop, unshift, shift, join'', split//, open, close, ord, vėliau s|||igmse, vėliau (last next redo exit), reverse...

sub -- 2012 -- 2012? -- 2012?
references -- 2012, 2013, 2014 -- no -- no
2D array -- 2012?, 2014 rugpj -- 2014 rugpj -- 2014 ruduo
%hash -- 2012?, 2014 rugpj -- 2014-08-12 -- 2014 rugpj

, -- 2013 -- 2013 -- 2013
one-line for/while -- 2013? -- 2013? -- 2013?
scalar -- 2012 -- 2012 -- rarely
undef, defined -- 2014? -- 2014? -- yes
local -- 2014? -- 2014 -- rarely
our -- undef -- undef -- no
? : -- 2012? -- 2012 -- 2012
map -- 2014 lap -- 2014 gru -- undef
grep -- 2014 lap -- undef -- no
splice -- 2012? -- 2013? -- no
each -- 2012?, 2014 ruduo -- 2014-08-12 -- no
eval -- 2013? -- 2013? - rarely
pos -- 2014? -- 2014 ruduo -- 2014 ruduo
substr -- 2012 -- 2012 -- 2013?

$0, $! -- 2012? -- 2013? -- 2013?
$, -- undef -- 2013 -- 2014
$", $/, $\ -- undef -- 2014 ruduo? -- 2014 ruduo
@-, @+ -- 2014? -- 2014? -- 2014 ruduo
$&, $`, $' -- 2012 -- undef -- 2013

<=>/cmp -- 2013? -- 2014? -- 2014 ruduo?
\b, \B -- 2012 -- 2013? -- 2013?
\K -- 2014 spa -- 2015-01-09 -- no
\G -- 2013? -- 2014-12-16 -- no
{n}, {n,m} -- 2012 -- 2012? -- 2013?
/x -- 2012, 2014 rug -- 2014 lap -- 2014 lap
/e -- 2012 -- 2012? -- 2012?
/r -- 2013 gruo -- 2013 gruo -- 2013 gruo
(??{}), (?{}) -- 2014 spa -- 2014 spa -- no
lookaround -- 2014 rugs -- 2014 rugs -- 2014 rugs
possessive and lazy quantifiers -- 2012? -- 2013? -- 2013?

qr -- 2012?, 2014 spa -- 2014 lap -- 2014 lap
q, qq -- undef -- 2014 lap -- 2014 lap
qw -- undef -- 2013? -- 2014

pack -- undef -- undef -- no
unpack -- undef -- undef -- no
split " " -- 2012, 2014 lap -- 2014-12-01 -- undef
split " ", $_, N -- 2014 lap -- 2015-01-13 -- no
rindex -- 2012 -- 2014-12-16 -- undef
cho(m)p -- 2012 -- 2012 -- 2012
study -- 2014 spa -- undef -- no
printf -- 2012? -- 2013? -- 2013
sprintf -- 2013? -- 2013? -- 2013
<<heredoc -- 2014 -- 2014 ruduo -- rarely
__DATA__ -- 2014 ruduo -- 2014 ruduo -- 2014 ruduo
do {} while -- 2012? -- 2015-01-04 -- no
do {}; -- undef -- undef -- no
die, warn -- 2013? -- 2013? -- rarely
defined-or // -- undef -- undef -- 2014?
xor -- undef -- 2014 ruduo -- 2014 ruduo
a..z -- undef -- 2013? - 2013?
( )= -- 2013? -- 2013? -- 2014
scalar .. (flip-flop) -- 2014 lap -- 2014 lap -- no
shift: << >> -- 2013 -- 2013 -- 2013
binary (~, ^, &, |) -- undef -- undef -- no
uc, lc, ucfirst -- 2012? -- 2012? -- 2012?
LABEL -- 2012? -- undef -- 2014?
use POSIX (ceil, floor) -- undef -- undef -- rarely
use integer, bigint, bignum, bigrat -- undef -- undef -- yes

Nenaudoju naujųjų: smartmatch ~~, given-when.

2014 m. gruodžio 2 d., antradienis

2014 spalis-lapkritis

Dviejų mėnesių bėgyje, tiek kiek leido priežastys, pasiskaitydavau kažko naujo arba seno, ir paspręsdavau uždavinukų.

Skaitymas.
* Wikipedijoje skaitau atskirus straipsnelius programavimo tema, pažindindamasis (dažnai paviršutiniškai) su sąvokomis ir su programų veikimo mechanika. Labiausiai patiko "Optimizing compiler" ir iš jo atsišakojantys įvairių kompiliatoriaus daromų optimizacijų aprašymai. Iš jų labiau suprantami: dead-code elmination, constant folding, loop-invariant motion, strength reduction. Dar skaičiau: Index mapping (trivial hash f-tion), Look-up table (LUT), Minimalism (computing), Segmantation fault, Scripting language, Objective-C, Computer worms... kas papuola and minties.
* Mastering Regular Expressions - pdf'as, pagaliau perskaičiau, iš tiesų perskaičiau 7 iš 9 skyrių, nes >6 skyriai eina atskirai konkrečiãi kalbai, tai 7-ame skyriuje apie Perl'o regex'us. Knyga patiko. Skaityti užtruko ir buvo sunku. Tik galbūt reikėjo paieškot ir skaityt 3rd edition vietoj 2nd.
* Learning Perl - pdf'as, 6th (vėliausias) edition, perskaičiau daugumą skyrių, kelis permečiau akimis. Vienkartinio perskaitymo užteko visiems tiems puslapiams, kur aprašoma jau pažįstama medžiaga. O lėčiau tekdavo paskaityti nežinomus dalykus. Skyriai, į kuriuos mažiau gilinausi, ir/ar kurie man sunkesni, tai viskas apie Encoding'ą, Process management, darbas su failais ir direktorijomis, Perl modules (.pm). O 7, 8, 9 skyriai - greituoju skaitymu, nes apie reguliariasias išraiškas. Uždavinių knygoj neišsprendžiau.

[UPDATE] * Žiūrėjau Youtubėj video (57'), kurį vedė Larry Wall (Perl ir Perl 6 kalbų kūrėjas)). Vidijuje pasakoja jis apie naująją kalbą - Perl 6 (kuri iki šiol oficialiai neišleista), apie jos ideologinius ir konkrečius skirtumus nuo Perl kalbos (kitaip tariant nuo Perl 1..5 kalbos versijų, kurių kiekviena yra suderinama (compatible) su aukštesniąja iš bet kurių tos kalbos versija). Istoriškai gavosi, kad tiek įprastas Perl, tiek Perl 6 vystosi lygiagrečiai, ir nėra taip, kad Perl 6 yra skatintina::naudoti versija => geresnė už paskutiniąsias Perl versijas, t.y. Perl 5.20 su kapeikom. Perl 6 yra net ne atsišakojimas, o perrašyta naujai kalba(?), o jos autorius Larry Wall sako, tai yra ne kalba, o kalbos vienoje.
Man Perl 6 neteko naudotis, tačiau paklausyti šios paskaitos labai labai patiko. Be to buvo smagu paklausyti kalbos, kuria rašinėju, autoriaus kalbą!! Ir džiaugiuosi, kad nemažą dalį supratau apie ką kalbėjo, nes daug to, ką vartojo savo kalboje, perskaičiau Mastering Regular Expressions knygoje. [/U]


Programų rašymas.
* Turnyrėliai, uždavinukai.
Šiek tiek anarchy golf'o.
Kelis kart dalyvavau OpenCup'e. Sekėsi prastokai.
Kelis kart dalyvavau Codeforces. Sekėsi vidutiniškai arba kiek prasčiau.
* Pats sau.
Buvau kadaise nepriklausomai sugalvojęs paprastą klausimą: kaip implementuoti (parašyti) dvimačio fragmento paiešką dvimačiame masyve. Pvz. dvimačiame masyve yra 0- ir 1- ukai. Ar galima jame surasti (ir kiek) "pliusų" sudarytų iš 5 vienetukų. Kitaip tariant, pritempus prie reguliariųjų išraiškų, tai būtų dvimatės reguliarios išraiškos paieška(?).
Vieną dieną prisidėdau ir parašiau primityvią versiją, kurios paieškos greitis nedidelis. O veikimo principas toks: 1) paieškos paveikslėlis yra aprašytas keliomis eilutėmis reguliariųjų išraiškų formatu, tada šios eilutės yra sudedamos į masyvą. 2) duomenyse, kuriuos naršysime, paleidžiame ciklą per eilutes iš viršaus į apačią: 2.1) kiekvienoje toje eilutėje atliekame paprastą paiešką su pirmąja vienmačią reguliaria išraiška iš tų reguliarių išraiškų masyvėlio; 2.1.1) jeigu paieška sėkminga, tada einama laikinai prie sekančios eilutės (stojant į konkrečią jos vietą) ir būtent šioje vietoje atliekama paieška su antrąja masyve esančia reguliaria išraiška. Tam manipuliuoju su eilutės pos() (paieškos starto vieta) ir pririšu paiešką \G inkaru, kad neitų ieškot tolyn į priekį.
Suradus vieną sutapimą, programa veikia toliau ir ieško kitų sutapimų, kuriems leidžiama persidengti (tą suprogramuoti pasirodė kur kas lengviau).

Žemiau:
1) tai, ko ieško programa (4 simboliai, ignoruokim tarpus - jie nėra paieškoje),
2) programos veikimo rezultatas (su parodytomis eilutėmis vėliau naudosimomis reguliariose išraiškose),
3) pavyzdinis programos kodas
3.1) kodo apačioje po užrašo __DATA__ yra duomenų dvimatis laukas, kuriame paieška vykdoma.

1.
 #
#
  #.

2.
(0: .{1}#)
(1: #)
(2: .{2}#\.)
Number of matches: 3;
Upper-left corners match at:
[row: 1|column: 1]
[row: 1|column: 6]
[row: 2|column: 0]

3.
use warnings;
use strict;

sub two_d_search{
    my $amount_of_data = shift;
    my @data = splice @_, 0, $amount_of_data;
    my @pattern = ();
    my ($arg, $indentation, $string);
    my $i = 0;
    
    while (@_){
        $arg = shift;
        if ($arg eq "\n"){
            $i++;
            $arg = shift;
            }
        $indentation = $arg;
        $string = shift;
        $pattern[ $i ] .= ".{$indentation}" if $indentation;
        $pattern[ $i ] .= $string;
        print "($i: $pattern[ $i ])", "\n";
        }
    
    my $pos;
    my $match = 0;
    my @matches = ();
    
    for my $i (0 .. @data - 1){
        undef pos $data[ $i ];
        
        OUT_2:
        while ($data[ $i ] =~ m/$pattern[0]/g){
            ($pos) = @-;
            # matches can overlap, so 'pos' increases only by +1:
            (pos $data[ $i ]) = $pos + 1;
            
            for my $j (1 .. @pattern - 1){
                pos ($data[ $i + $j ]) = $pos;
                if ($data[ $i + $j ] =~ m/\G$pattern[$j]/){
                    # do nothing
                    }
                else {
                    next OUT_2
                    }
                }
            $match ++;
            push @matches, "[row: $i|column: $pos]";
            }
        
        }
    $" = "\n"; # set list output separator to "\n"
    return     "Number of matches: $match;", 
            "Upper-left corners match at:\n@matches"
    }

my @data = <DATA>;
chomp @data;

my @info = &two_d_search(
    scalar @data,
    @data,

#    indentation; string; argument of line separation
    1, '#', "\n",    # two_d_regex first line
    0, '#', "\n",    # two_d_regex second line
    2, '#\.'    # two_d_regex third line
    );

print "@info",$/;

__DATA__
#..#.....#.
..#...##...
.#....#..##
#..#....#..
..#...#..#.
.......#.#.
...........

2014 m. spalio 8 d., trečiadienis

Mokslo metų pradžia

Pastaruoju metu:
* skaičiausi en.wikipedia straipsnelių, susijusių su programavimu.
* mėginau pasidomėti Haskell kalba, bet nieko nesupratau.
* dalyvaudavau Codeforces turnyrėliuose ir treniruotėse.
* perskaičiau pusę vienos knygos apie programavimą, vienos iš šių - žemiau pateiktų:




 Wikipedijoj susipažįstu su savokom "operator overloading", "arity", "linearithmic (O(n log n)) (complexity)... , permetu akeles per straipsnius pavadinimais "sorting algorithm comparison", "computation complexity", "C++ Standard Library", "Standard Template Library", "ternary operation", "scope", "volatile memory", "random access"... daug straipsnių lieka nesuvirškinti ir per sunkūs, tai apie NFA, DFA ((non-)deterministic finite automata) ir kt.

Codeforces platformoje pastarąjį mėnesį sekėsi gan gerai. Nors išspresdavau nedaug ir pačių lengviausių uždavinių, tačiau gan greitai. Taip pat kartais pavykdavo nulaužti kambariokų programas.Už tai užimdavau neblogas vietas, palyginus, ir kilstelėjo reitingas, kurio adekvatumu galima lengvai paabejoti.

Knygos apie reguliarias išraiškas pirmoje pusėje, kurią įveikiau, radau keletą naujų dalykų, bet daug buvo žinoma ir veikė kaip kartojimas, priminimas. Knygoje daug remiamasi pavyzdžiais, kas man patinka. Ir pavyzdžiai gana praktiški. Pradėjau savo sprendimuose Perl kalba taikyti lookaroundą (lookbehindą ir lookaheadą), ko anksčiau nedariau.

Programose ėmiau naudoti kintamuosius: $/ (input line separator), dažniau teko reguliariosiose išraiškose naudoti modifikatorius "m", reguliariai panaudoju nesenai išmoktuosius Hash'us.

Kartais pagolfinu anarchy golfe.

2014 m. rugsėjo 2 d., antradienis

Apžvalga 2014 rugpjūtis

Šį mėnesį dalelę laiko praleidau skaitinėdamas perldoc.perl.org . Tekstas jame sunkus, ir patys dalykai vietomis sunkiai įkandami, tačiau dalį įsisavinu į atmintį. Kartais mėginu minimaliai pasirašyti - taip geriau įsimena. Pasimokiau hash'ų pradmenis ir išsprendžiau kelis Codeforces uždavinukus su hash'ais. Dar pasiskaičiau apie Perl operatorius (perlop), kintamuosius (perlvar). Dar pamėginau pasirašyti elementarų "dvimatį masyvą", kuris Perl'e gaunamas tik per nuorodų sukūrimą. Taigi - pasimokiau kažko naujo.

Codeforces šį mėnesį sprendėsi prastai. Dariau klaidų, neapgalvojau visų atvejų. Kartą tik trumpam laikui prisijungiau į kontestą, ir kartą - mėginau rašyti mobiliuoju telefonu, kurį pasiskolinau iš draugo: buvo labai sunku rinkti kodo tekstą - daugiausia laiko tai ir užtruko.
Mėginimai crackint'i kitų dalyvių kodus - dažniau nesėkmingi.

2014 m. rugpjūčio 5 d., antradienis

Codeforces 2014 birželis-liepa

Šiais dviem mėnesiais, pagrinde leidau su programavimu susijusį laiką Codeforces svetainėje, turnyrėliuose.

Būta nesėkmingų pasirodymų. Neretai iškeisdavau mėginimą spręsti sekančius uždavinius mėginimais nulaužti kambariokų programas. Kai kuriuose kontestuose iš mėginimų nulaužti gaudavau neigiamą taškų skaičių, nes buvo ganėtinai daugiau nesėkmingų bandymų. 

Tarp lengviausių uždavinių pasitaiko eilutinių uždavinių. Juos iškart norisi spręsti Perl programavimo kalba.
Viename tokiame apsižioplinau.
Sąlyga buvo tokia: yra vardų sąrašas (iš mažųjų lot. raidžių), ir yra šablonas (iš mažųjų lot. raidžių arba taškiukų). Šablonas visada tinka tik vienam iš vardų. Reik išvesti vardą.
Kadangi šablonas nesiskyrė nuo Perl šablonų sintaksės, tai paėmiau ir tiesiog į paieškos regexp'ą įrašiau duotą šabloną, ir nusiuntęs sprendimą gavau OK. Tačiau nepraėjo finalinio testo: "......", nes jis tinka tik vienam vardui, o pagal Perl regexp'o paiešką, išmetė visus rezultatus, kur vardai buvo sudaryti iš 6 ar daugiau raidžių. Tereikėjo šablone įrašyti eilutės pradžios ir pabaigos inkarėlius (^ ir $)

Dar vienam konteste pasisekė tai, kad išsprendęs A uždavinį, ieškojau ir laužiau varžovų programas. Surinkau 4 teisingus hack'us (+400-0). Ir dar, kai išsprendžiau B uždavinį, ieškojau tenai klaidų, jaučiau, kad yra, bet buvo velniškai sunkūs kodai ir sunkus būtų buvęs testų galvojimas.
Kažkaip gavosi, kad nors turnyrėlis yra abiem divizionams (geri programuotojai, ir blogi programuotojai (aš)), tačiau tarp visų turnyrėlio dalyvių, surinkau daugiausiai hack-taškų. Tai labai pradžiugino.

Uždavinys buvo daugmaž toks: Akshat ir Malvika žaidžia žaidimą. Turi vertikalių ir horizontalių pagaliukų. Eina paeiliui. Pradeda Akshat. Vienu ėjimu reik pasiimti horizontalų ir vertikalų pagaliuką. Kai negali paimti bent kurio nors pagaliuko, pralaimi. Išvesti, kas laimės.

Neteisingi kodai, kuriuos laužiau:

cin >> a >> b;
if (a == 1 || b == 1){ cout << "Akshat";  return 0; }
if (a % 2 == 0 || b % 2 == 0) cout << "Malvika";
else cout << "Akshat";



cin>>n>>m;
if (n==1 || m==1)
    {cout<<"Akshat";return 0;}
if (n%2==0|| m%2==0)
    cout<<"Malvika";
else
    cout<<"Akshat"; 


 
scanf("%d%d",&n,&m);
if(((n & 1) && (m & 1)) || n == 1 || m == 1) printf("Akshat\n");
else printf("Malvika\n"); 
 

 
cin>>a>>b;
    if(a*b%2==0&&a>1&&b>1)
        cout<<"Malvika"<<endl;
    else
        cout<<"Akshat"<<endl; 


Tereikėjo paimt mažesnį iš skaičių ir pažiūrėti ar lyginis, ar nelyginis. 


Tiek šiam kartui. 

2014 m. birželio 4 d., trečiadienis

Codeforces turnyrų sėkmės ir nesėkmės

Pastarųjų pusantro mėnesio dažniausiai su programinimu siejau savo gyvenimą dalyvaudamas turnyrėliuose.
Ir dar turėjau apie savaitę laiko užsiėmimą susijusį su duomenų bazėmis ir paieška jose klaidų, kurių neturėtų būti, ir jas reikėtų suradus mokėti pataisyti. Įdomu.
Taip pat kartą teko pasimokyti su žmogum, kuris ruošiasi informatikos egzaminui, pasimokyti C++ kalbos ir atlikti užduočių su struct(), kurio šiaip niekad nenaudodavau, o kitose kalbose irgi nenaudoju, nes neužsiimu dalykais, kur jų prireikia (struct'ų, record'ų).

Ketinu toliau įraše dalintis tik rezultatais ir mintim apie Codeforces.
Paskutinius kelis kartus dalyvaudamas turnyrėliuose šiek tiek nukritau reitinge. Tai buvo dėl įvairių priežasčių: 1) nuovargio, kurį turėjau vieną sprendimo dieną, 2) dėl laiko ribotumo, kai sprendžiau ne visą duotą laiką, 3) kai pasirinkau nulaužinėti kitų programas vietoj tolimesnio užduočių sprendimo.

Paskutiniuosiuose keliuose turnyrėliuose buvau kaip "siautėjantis nulaužinėtojas". Savo kambaryje dažniau būdavau su didžiausiu sėkmingu nulaužimų skaičiumi, ir neblogu bendru nulaužimų rezultatu.

Kadangi ieškoti klaidų svetimose programose yra velniškai įdomu, tai net išsprendęs kurį uždavinį, dažniau einu pasižiūrėti tiek kambario rezultatų, tiek lyderių rezultatų, ir stebiu ar dalyvių tarpe nėra sėkmingai nulaužinėjaučių. Nes jeigu jų būtų, tai reikštų kad yra kažkokia detalė, kuri nebūna aptinkama pretestų ir lieka nenulaužta.

OBUOLIAI

Vienas uždavinys (paprasčiausias, A) - apie obuolius, jame 5 kart sėkmingai laužiau, ir 5 - nesėkmingai (kai kambary dažniausiai ~30 aktyvių žmonių), viso sukaupiau +500-250 taškų.
Jo sąlyga tokia: duotas obuolių sveriančių arba 100 arba 200 g masyvas, reikia pasakyt, ar įmanoma masyvą padalint į du masyvus taip, kad juose esantys obuoliai svertų po vienodai.

Štai vieno iš dalyvių neteisingas kodas:

int main()
{
    int n,w[100],s=0,a=0,b=0;
    cin>>n;
    for(int i=0;i<n;i++)
    {
        cin>>w[i];
        s+=w[i];
    }
    a=s/100;
    if ((a%2==0)&&(n>1))
    {       cout<<"YES";    }
    else
    {       cout<<"NO";     }
    return 0;
}

Čia pateiktas per daug paprastas sprendimas: tikrinama, ar visų obuolių suma dali iš dviejų šimtų, ir kad obuolių turi būti bent 2.
Deja programa nesusidoroja su tokiais testiniais atvejais, kuriuos sudaro nelyginis (n>1) obuolių, turinčių 200 g masę, skaičius, pvz. 200 200 200. Ji išveda atsakymą YES, o turi būti NO.

Tapati kito dalyvio klaida, kurią laužiau:

if((sum/2)%100==50)
 printf("NO\n");
else
 printf("YES\n");

Kito dalyvio kode radau tokią neteisingą eilutę (paryškinu):

int main() {

    int n, tmp, c200 = 0, c100 = 0;
     cin >> n;
     while(n--) {
            cin >> tmp;
            if(tmp == 200) c200++;
            else c100++;
     }

     if(c200 % 2 && c100 % 4 == 2) cout << "YES";
     else if(c200 % 2 == 0 && c100 % 2 == 0) cout << "YES";
     else cout << "NO";

    return 0;
}

Čia dalyvis įvertina teisingais testus 200 100 100, 200 100 100 100 100 100 100, tačiau neįvertina teisingu 200 100 100 100 100, ir jo nepagauna sekanti eilutė, dėl to klaidingai išspausdinamas NO. Šią klaidą aptikti buvo sunkiau, ir testą sukurti taip pat.

Taip pat 5 kartus prašoviau lauždamas programas, dažnai tai būna neįsigilinus į programos kodą, nes nujaučiant, kad tenai kažkas netaip. Kartais pasiseka, kartais ne.


NAMŲ DARBAI

Kitame konteste pirmas uždavinys buvo toks:
Mokinukas sprendžia testą, jam pateikti 4 atsakymo variantai. Jeigu varianto ilgis yra bent dvigubai didesnis už likusius variantus, tai jis mokinukui patinka. Taip pat, jeigu varianto ilgis bent 2 kartus trumpesnis už kitus variantus, jis mokinukui patinka. Jeigu mokinukas turi vieną patinkantį variantą, tai pasirenka būtent jį, antraip pasirenka variantą C.

Išsprendžiau šį uždavinį, ir kiek laiko luktelėjęs užrakinau. Mano kambary nemačiau nė vieno laužimo. Nuėjau į bendrą statistiką, tenai irgi nebuvo laužančių, kiek pažiūrėjau. Praėjus valandai, pirmąjam (lyderių) puslapy pamačiau, kad du dalyviai turi po ~10 hack'ų, o likę neturi nė vieno.
Man kilo įtarimas, kaip taip gali būti? Ir iškart atsirado konspiracinė mintis: gal šie du dalyviai yra kambariuose, kur yra kokie nors feik akauntai, kuriuose specialiai daromos klaidos, kad būtų galima nulaužti.

Tačiau nuėjau dar kartą paskaityt sąlygos ir atidžiau skaitydamas, supratau, kad pats išsprendžiau neteisingai, ir jau nebegalėsiu pasitaisyt, nes užrakinau užduotį. O neteisingumas tame, kad mano kodas blogai apdoroja tokį testą, kur mokinukui patinka du skirtingi atsakymai (pvz. A ir D), nes tuomet jis pasirenka atsakymą C, o ne pirmą pasitaikiusį patinkantį variantą.

Klaidingas mano kodas:

if ($A>=$B*2 and $A>=$C*2 and $A>=$D*2 or $B>=$A*2 and $C>=$A*2 and $D>=$A*2){print "A\n"; next}
if ($B>=$A*2 and $B>=$C*2 and $B>=$D*2 or $A>=$B*2 and $C>=$B*2 and $D>=$B*2){print "B\n"; next}
if ($C>=$A*2 and $C>=$B*2 and $C>=$D*2 or $A>=$C*2 and $B>=$C*2 and $D>=$C*2){print "C\n"; next}
if ($D>=$A*2 and $D>=$B*2 and $D>=$C*2 or $A>=$D*2 and $B>=$D*2 and $C>=$D*2){print "D\n"; next}
print "C\n";

Pasirodo, analogiški buvo ir kitų dalyvių daug kodų.
Tiesiog susirašiau daugmaž tokį testą:
A.a B.aa C.aa. D.aaaa, ir ėmiau mėgint laužti daugumą kambariokų programas. Pirmi trys bandymai sėkmingi, dėl to atsirado mintis, kad jeigu delsiu ir nelaužysiu toliau, tai kažkas kambary gali atsirast ir pradėt taipogi laužti bei pasisavinti potencialius mano taškus. Dėl to, kodus, kuriuose mačiau klaidą - laužiau, o kurie buvo nesuprantami - atsidėdavau, ir tik kartais lauždavau. Kartais jie būdavo teisingi, ir prarasdavau taškus. Tik kai liko nedaug nelaužtų dalyvių, kurių tarpe stipresni, jų programas skaičiau atidžiau ir ieškojau pagrindo mėginimui laužti, o supratęs, kad jie supragramavę teisingai, veltui nebelauždavau.
Iš viso gavosi, kad mėginau 27 kartus (!!), iš kurių 16 sėkmingų, ir 11 nesėkmingų, arba +1600-550 taškų.
Antros užduoties, deja, niekaip nesugalvojau kaip išspręst, o mano pirmoji buvo neteisinga. Ją kontestui einant į pabaigą nulaužė kambario lyderis, tapdamas antruoju laužėjų mūsų kambaryje, ir atlikdamas pirmąjį istorinį manęs nulaužimą Codeforces.
Gavosi, kad neturėdamas nė vieno išspręsto uždavinio ir visą masę laužimų, pasikėliau reitingą. Pralinksmino.

Mane nulaužusio dalyvio kodo fragmentas:

    if (goodCount==1)
    {
        int curr=0;
        while (!isGood[curr])
            curr++;
        putchar('A'+curr);
    }
    else
    {
        putchar('C');
    }

Šioje sąlygoje jis patikrina, ar mokinukui patinka lygiai vienas atsakymas ir taip nepadaro klaidos.

Kito dalyvio klaida (analogiška mano klaidai):

    if((a1>=2*a2&&a1>=2*a3&&a1>=2*a4)||(a1*2<=a2&&a1*2<=a3&&a1*2<=a4))
    {
        printf("A\n");
    }
    else if((a2>=2*a1&&a2>=2*a3&&a2>=2*a4)||(a2*2<=a1&&a2*2<=a3&&a2*2<=a4))
    {
        printf("B\n");
    }
    else if((a3>=2*a2&&a3>=2*a1&&a3>=2*a4)||(a3*2<=a2&&a3*2<=a1&&a3*2<=a4))
        printf("C\n");
    else if((a4>=2*a2&&a4>=2*a3&&a4>=2*a1)||(a4*2<=a2&&a4*2<=a3&&a4*2<=a1))
        printf("D\n");
    else
        printf("C\n");


DAR 2 UŽDAVINIAI

Paskutiniam dalyvautam konteste teko išspręst 2 uždavinius. Pirmą išsprendęs, persitikrinau ir užsirakinau. Tada ėmiau ieškoti klaidų kituose, bet užėmė nemažai laiko, ir vienintelė klaida, kurią aptikau dviejose vietose, tai > panaudojimas vietoje >=. Šiems atvejams pritaikiau testą ir gavau 200 taškų.

Tačiau antras uždavinys, pasirodo, buvo ir nesunkus, ir su galimybe laužt, nes daug kas laužė. Pasirodo, kad uždaviny duoti skaičiai iki 1e+5, o atsakyme atlikus visus sumavimus gali gautis skaičius iki 1e+15, kuris išeina iš už longint'o ribų. Tie, kas naudojo juos, buvo laužiami.

Išsprendžiau uždavinį su Perl'u. Tačiau rodė 170 ms, ir pamaniau, kad ant stipresnio testo nulūš, be to pamėginus išvesti su Perlu skaičiu su 15 nulių, jis išveda 1e+15, tokia išraiška būtų klaida. O su "use bignum" programa time-limit'ina, dėl ko nusprendžiau perrašyti žemesne kalba. Su Pascal'iu neperrašiau, nes reikėjo skaičių sorto. Kažkodėl baidausi rašyti sortą pats, tai pasirinkau C++0x, ir jame suprogramavau ir sėkmingai nusiunčiau. Tada užrakinau. Ir ieškojau klaidų.
Pavyko surasti vieną: dalyvis vietoje tiesinio sudėtingumo naudojo kvadratinį šimtui tūkstančių duomenų apdoroti. tam, kad nulaužčiau turėjau parašyti testą, kurį sudarytų du skaičiai pirmoje eilutėje (100000 ir 100000), ir šimtas tūkstančių skaičių "100000" - antroje. Pamėginau pasirašyti 10, tada tekstą kopijavau, ir klonavau vėl dešimt kartų, daug rankų darbo... kas buvo nepatogu, dėl ko nustojau. Tada pirmą kart nusprendžiau pamėgint pasinaudot testo sukūrimu programa, nes Codeforces leidžia jam nusiųsti programos generuojančios testą kodą, ir po kelių bandymų nusiųsti teisingą testą generuojančią (Perl kalba) pavyko. Džiaugiausi, kad nulaužiau.
Atrodė taip:

**********************************
*** Взлом использует генератор ***
**********************************

** Аргументы командной строки **
нет аргументов

** Сгенерированный тест **
100000 100000
100000 100000 100000 100000...
** Исходный код генератора **
print "100000 100000\n100000";
print (" 100000"x 99999);
print "\n";

Dar trys bandymai laužti buvo nesėkmingi. Viso +300-150.

Du kartus mėginau nulaužti Pascal'iu rašytą programą, kuriame parašytas sort'as su rekursija. Man pasivaideno, kad jis galėtų būti lėtas, tai panaudojau du šūvius (pirmą neprotingai). Kai baigėsi kontestas, pasirodė, kad ta programa visgi mirė ant sisteminių testų, ir būtent ant time-limit'o, kurio ir aš toje programoje ieškojau kaip silpnybės... bet deja neradau.

Tikiuos, ateity pavyks ir geriau spręsti ir geriau laužti.